Vaiko gyvenamoji vieta po skyrybų: kaip ją nustato tėvai ir teismas

Kai tėvai skiriasi, svarbiausias klausimas dažniausiai būna ne turtas, o vaikai: su kuo vaikas gyvens, kaip dažnai matysis su kitu tėvu ir ar toks sprendimas bus galutinis. Įstatymas pirmenybę teikia tėvų susitarimui – teismas vaiko gyvenamąją vietą nustato tik tada, kai tėvai nesutaria. Žemiau paaiškiname, kaip tai vyksta, ką vertina teismas ir kada nustatytą tvarką galima pakeisti.

Parengė Baigta.lt (UAB „Amėja“) – skyrybų bendru sutarimu dokumentai nuo 2007 m. · Atnaujinta 2026 m. lapkričio mėn.

Mediniai vaikų žaislai ant stalo

Kas nustato vaiko gyvenamąją vietą po skyrybų?

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais ir bendrauti su jais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium (CK 3.161 str. 3 d.). Visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus tėvai sprendžia tarpusavio susitarimu, o tik jiems nesusitarus – teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų gyvens vaikas, gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 str. 2 d.).

Skiriantis bendru sutarimu vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su kitu tėvu tvarka ir išlaikymas įrašomi į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią tvirtina teismas. Apie išlaikymo dydį plačiau – alimentai vaikui.

Kodėl verta susitarti patiems?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad tėvai turi siekti visus su vaiku susijusius klausimus spręsti taikiai, prireikus pasitelkdami mediatorius ar psichologus, nes tik pačių tėvų rastas sprendimas bus geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 p.).

Susitarimas taip pat greitesnis ir pigesnis: skiriantis bendru sutarimu teismas prašymą išnagrinėja per 30 dienų, dažniausiai be posėdžio, o ginčas dėl vaikų gali užtrukti daugiau nei metus ir kainuoti dažnai iki 3 000 €. Jei sutarti sunku, pirmiausia verta išbandyti mediaciją.

Ką vertina teismas, jei tėvai nesutaria?

Teismas vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti vaiko teises bei šeimos aplinkos sąlygas (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013). Dažniausiai atsižvelgiama į:

  • vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų;
  • tėvų asmenybės bruožus ir požiūrį į vaiko auklėjimą;
  • kas iki ginčo labiau rūpinosi vaiku ir jį išlaikė;
  • galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas – darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį;
  • vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą – plačiau kada vaiko noras tampa lemiamas.

Svarbus ir aplinkos stabilumas: jei vaikas ilgiau nei metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos keitimas vertinamas ypač atidžiai. Apie lygų laiko pasidalijimą – bendravimo tvarka 50:50.

Ar nustatytą vaiko gyvenamąją vietą galima pakeisti?

Taip. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja galutinai išspręsto klausimo (res judicata) galios – pasikeitus aplinkybėms, kitas iš tėvų gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.174 str. 4 d.). Tačiau tada reikia įrodyti, kad aplinkybės, dėl kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta, pasikeitė iš esmės (LAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-308/2014).

Teismų praktikoje esminiu pasikeitimu laikyta, pavyzdžiui, tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio ar turtinės padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų padėties pagerėjimas (LAT 2001 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-334/2001), taip pat pasikeitęs vaiko noras, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą (LAT 2003 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2003). Kiekvienu atveju tai vertinama individualiai.

Kas, jei tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, faktiškai juo nesirūpina?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tėvai, prašydami patvirtinti sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi būti įvertinę savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Jei po teismo sprendimo tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai su vaiku negyvena ir palieka jį auginti kitam, tai laikoma esminiu aplinkybių pasikeitimu, todėl galima spręsti dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (LAT 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-277-969/2019).

Todėl sutartyje verta nurodyti tokią tvarką, kuri atitinka tikrąją šeimos situaciją. Žmonių gyvenimai keičiasi – persikėlimas į kitą miestą ar šalį savaime nereiškia, kad tvarką būtina keisti. Jei vienas iš tėvų gyvena ar planuoja gyventi užsienyje, viskas vertinama individualiai, o mes stengiamės, kad visi klausimai būtų išspręsti vienu kartu – plačiau skyrybos gyvenantiems užsienyje ir vaiko išvykimas į užsienį po skyrybų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima susitarti, kad vaikas gyventų su mama, o su tėčiu leistų savaitgalius?

Taip. Tėvai patys susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, o teismas patikrina, ar susitarimas atitinka vaiko interesus.

Konkretus amžius nenustatytas. Vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, pageidavimai vertinami atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą.

Ne visada. Teismas tikrina, ar susitarimas atitinka vaiko interesus, ir prireikus gali pasiūlyti jį pakoreguoti.

Taip. Tėvai gali susitarti iš naujo, o nesutarus – kreiptis į teismą, jei aplinkybės pasikeitė iš esmės.

Šaltiniai

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161, 3.165, 3.169, 3.174 straipsniai.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010.

Sutariate, su kuo gyvens vaikas? Baigta.lt parengs sutartį su vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo sąlygomis bei prašymą teismui – 250–290 €, per 1 darbo dieną.