Vaiko išvykimas į užsienį po skyrybų: kada reikia kito tėvo sutikimo?
Trumpai: atostogauti su vaiku užsienyje vienas iš tėvų gali be kito tėvo sutikimo, tiek Šengeno erdvėje, tiek už jos ribų. Tačiau persikelti su vaiku gyventi į kitą valstybę, net ir į ES šalį, galima tik turint rašytinį kito tėvo sutikimą arba teismo leidimą (CK 3.174 str. 3 d.). Išvežus vaiką be jo, kitas tėvas gali reikalauti grąžinti vaiką pagal Hagos konvenciją.
Trumpai – ko reikia kiekvienu atveju
Atostogos Šengeno erdvėje su vienu iš tėvų – kito tėvo sutikimo nereikia. Užtenka galiojančio vaiko paso arba asmens tapatybės kortelės (gimimo liudijimas kelionėms netinka).
Atostogos už Šengeno erdvės ribų su vienu iš tėvų – kito tėvo rašytinio sutikimo taip pat nereikia. Jei vaiko ir jį lydinčio tėvo pavardės skiriasi, pasienyje gali paprašyti vaiko gimimo liudijimo.
Vaikas už Šengeno ribų keliauja vienas arba su kitu suaugusiuoju (seneliais, giminaičiais, treneriu) – reikia bent vieno iš tėvų rašytinio sutikimo, patvirtinto notaro, konsulinio pareigūno arba seniūno.
Persikėlimas gyventi į kitą valstybę – reikia rašytinio kito tėvo sutikimo. Jei kitas tėvas nesutinka, ginčą sprendžia teismas.
Persikėlimas gyventi į užsienį
Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta: tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nepilnametį vaiką, nuolat gyvenantį Lietuvoje, išsivežti nuolat gyventi į kitą valstybę gali tik turėdamas rašytinį kito tėvo sutikimą. Jei kitas tėvas nesutinka, ginčą sprendžia teismas.
Tai reiškia, kad persikelti su vaiku negalima vien todėl, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jumis. Jei gyvenamoji vieta dar nenustatyta, pirmiausia ją reikia nustatyti su tuo iš tėvų, kuris nori išvykti.
Jei kitas tėvas sutikimo neduoda, kreipiamasi į teismą dėl leidimo. Teismas vertina, ar persikėlimas atitinka vaiko interesus: kodėl išvykstama, kokios gyvenimo, mokymosi ir sveikatos priežiūros sąlygos laukia naujoje šalyje, kokie vaiko ryšiai Lietuvoje ir kaip bus užtikrintas jo bendravimas su Lietuvoje liekančiu tėvu. Atsižvelgiama ir į vaiko nuomonę, jei ji neprieštarauja jo interesams.
Atostogos ir trumpos kelionės
Įstatymas „laikino išvykimo“ tiksliai neapibrėžia. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodo, kad vertinama trukmė ir tikslas. Jei išvykstama ilgiau nei 6 mėnesiams, gyvenamąją vietą reikia deklaruoti užsienyje. Jei vaikas išregistruojamas iš mokyklos ar poliklinikos Lietuvoje arba užrašomas į mokyklą užsienyje, toks išvykimas laikinu nebelaikomas.
Nors trumpai kelionei kito tėvo sutikimo nereikia, ji neturi pažeisti nustatytos bendravimo tvarkos. Jei atostogos sutampa su laiku, kurį vaikas turėtų praleisti su kitu tėvu, dėl jų reikia susitarti iš anksto. Kitaip kyla ginčas, kurį gali tekti spręsti teisme.
Ką išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Byloje e3K-3-304-378/2023 (išnagrinėta 2023 m. lapkričio 27 d.) motina prašė leisti dukrai nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje be tėvo sutikimo, tačiau vaiką išsivežė dar nesulaukusi teismo sprendimo. Tėvas pradėjo grąžinimo procesą pagal Hagos konvenciją. LAT savo pranešime nurodė:
- Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvai turi susitarti iš anksto, iki pakeitimo, ir tai leidžiama tik su rašytiniu kito tėvo sutikimu.
- Jei kitas tėvas nesutinka, jo sutikimą gali pakeisti teismo leidimas. Leidimo paskirtis – iki išvykimo įvertinti, ar jis atitinka vaiko interesus, ir neleisti vienam iš tėvų be objektyvaus pagrindo trukdyti persikėlimui.
- Jei vaikas jau neteisėtai išvežtas ir pradėtas grąžinimo procesas pagal Hagos konvenciją, teismas nebegali spręsti prašymo leisti pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
Pamoka paprasta: pirmiausia sutikimas arba teismo leidimas, tik tada išvykimas. Atvirkštinė tvarka gali baigtis vaiko grąžinimu ir ilgu ginču.
Jei vaikas išvežtas be sutikimo
Vaiko išvežimas be kito tėvo sutikimo arba vaiko negrąžinimas po sutarto laiko laikomas neteisėtu. Kitas tėvas gali reikalauti grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o ES valstybėse – ir pagal Reglamentą (ES) 2019/1111. Lietuvoje tokius prašymus priima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Bendra taisyklė – vaikas grąžinamas. Grąžinimo galima atsisakyti tik išimtiniais atvejais: kai procesas pradėtas praėjus daugiau nei metams ir vaikas jau prisitaikė naujoje aplinkoje, kai grąžinimas keltų rimtą pavojų vaikui, kai kitas tėvas sutiko su išvežimu arba vėliau jam pritarė, arba kai tam prieštarauja pakankamai brandus vaikas.
ES šalis ar ne ES šalis – kuo skiriasi
ES valstybėje kartu taikomi Hagos konvencija ir Reglamentas (ES) 2019/1111 (taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.). Neteisėto išvežimo atveju bylas dėl vaiko ir toliau sprendžia valstybės, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo, teismai, kol neįvykdytos reglamente nustatytos sąlygos. Jei vaikas persikelia teisėtai, Lietuvos teismai dar 3 mėnesius gali keisti iki persikėlimo priimtą sprendimą dėl bendravimo su vaiku, jei kitas tėvas lieka gyventi Lietuvoje.
Už ES ribų taikoma tik Hagos konvencija, ir tik jei ta valstybė prie jos prisijungusi (sąrašą rasite hcch.net). Jei valstybė konvencijos neprisijungusi, vaiką susigrąžinti gali būti labai sudėtinga, todėl išankstinis susitarimas čia ypač svarbus.
Ką verta aptarti skyrybų sutartyje
Daugumos ginčų dėl kelionių galima išvengti, jei tvarka aiškiai surašyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Verta aptarti:
- per kiek laiko iš anksto vienas iš tėvų praneša apie kelionę į užsienį ir kokią informaciją pateikia (šalis, datos, kontaktai);
- kaip dalijamos vasaros, Kalėdų ir kitų švenčių atostogos;
- kas saugo vaiko pasą ir kaip jis perduodamas kelionei;
- ar kitas tėvas iš anksto sutinka su kelionėmis už Šengeno ribų su seneliais ar kitais artimaisiais;
- kaip bus sprendžiama, jei vienas iš tėvų ateityje norės persikelti gyventi į užsienį.
Skirdamiesi bendru sutarimu, tokias sąlygas aptariame su klientais ir įrašome į sutartį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar man reikia buvusio sutuoktinio leidimo vykti su vaiku atostogauti į Turkiją ar Egiptą?
Ne, jei vaikas keliauja su jumis. Kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia ir už Šengeno erdvės ribų. Svarbu, kad kelionė nepažeistų nustatytos bendravimo tvarkos.
Ar seneliai gali vežtis vaiką į užsienį?
Į Šengeno erdvės valstybes – taip, užtenka vaiko paso ar asmens tapatybės kortelės. Už Šengeno ribų reikia bent vieno iš tėvų rašytinio sutikimo, patvirtinto notaro, konsulinio pareigūno arba seniūno.
Ar galiu išvykti su vaiku gyventi į Norvegiją ar Angliją, jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su manimi?
Tik turėdami rašytinį kito tėvo sutikimą arba teismo leidimą (CK 3.174 str. 3 d.). Išvykus be jų, kitas tėvas gali reikalauti grąžinti vaiką pagal Hagos konvenciją.
Ką daryti, jei kitas tėvas be priežasties nesutinka su persikėlimu?
Kreiptis į teismą dėl leidimo. Teismas vertins, ar persikėlimas atitinka vaiko interesus, ir gali leisti išvykti be kito tėvo sutikimo.
Ar gimimo liudijimas tinka kelionei?
Ne. Vaikui keliauti į užsienį reikia jo paties galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės.
Šaltiniai
• Užsienio reikalų ministerija, „Nepilnamečių kelionės į užsienį“ (keliauk.urm.lt).
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, „Išvykstantiems į užsienį“ (vaikoteises.lrv.lt).
• Lietuvos notarų rūmai, „Tėvų sutikimas vaikui išvykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei“ (2024-01-26).
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimas apie nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023 (lat.lt, 2023-12-05).
• Reglamentas (ES) 2019/1111, 2, 8 ir 9 straipsniai; 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
• Lietuvos teismai, „Neteisėtai išvežtas vaikas negrąžinamas tik išimtiniais atvejais“ (teismai.lt, 2021-07-15).