Šiame straipsnyje sužinosite, kokie griežti reikalavimai keliami santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai, kodėl teismas gali atsisakyti ją tvirtinti net ir sutuoktiniams sutarus, bei kaip užtikrinamas sutuoktinių lygiateisiškumas dalijant bendrą turtą.
Skyrybos bendru sutikimu: kodėl teismas gali atmesti jūsų susitarimą dėl turto?
Dauguma porų tikisi, kad skyrybos bendru sutikimu bus greitas ir paprastas formalumas. Tačiau įstatymas įpareigoja teismą ne tik patvirtinti šalių valią, bet ir patikrinti, ar sudaryta sutartis yra teisėta ir nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje pateikė esminius išaiškinimus apie tai, kad sutuoktinių laisvė susitarti nėra absoliuti – ji ribojama imperatyvių sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų.
Ką šiuo klausimu išaiškino Aukščiausiasis Teismas?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėtoje byloje analizavo Civilinio kodekso (CK) normas, kurios reglamentuoja santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį ir teismo pareigas ją tvirtinant.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis nurodo: „Teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.“
Kasacinis teismas pažymėjo: „Sutuoktinių teisė sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įgyvendinama pagal sutarties laisvės principą, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Teismas, tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą (ex officio) patikrinti, ar sutarties sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, ar jos nėra diskriminacinio pobūdžio vieno iš sutuoktinių atžvilgiu.“
Teisėjų kolegija akcentavo turto dalijimo lygiateisiškumą: „CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, o jeigu tai neįmanoma – vienam sutuoktiniui priteisiamas turtas, o kitam – kompensacija. Teismas išaiškino, kad sutartyje nustatytas turto padalijimas, kai visas ar beveik visas vertingas turtas tenka vienam sutuoktiniui be jokios adekvačios kompensacijos kitam, gali būti pripažintas prieštaraujančiu vieno sutuoktinio interesams, jei nėra aiškaus ir logiško tokio nukrypimo pagrindimo.“
Suformuota taisyklė įpareigoja teismą būti aktyvų: „Teismas negali apsiriboti tik formaliu sutarties teksto patikrinimu. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų teisingumo, teismas privalo reikalauti papildomų įrodymų apie dalijamo turto vertę ir sutuoktinių turtinę padėtį, kad įsitikintų, jog sutartis nėra sudaryta dėl apgaulės, spaudimo ar esminės nelygybės.“
Ką tai reiškia praktiškai?
Praktiškai tai reiškia, kad net jei abu sutuoktiniai pasirašė dokumentą, kuriame nurodyta, jog „visas nekilnojamasis turtas lieka vyrui, o žmona jokių pretenzijų neturi“, teismas gali tokios sutarties netvirtinti. Teisėjui kils klausimas: kodėl viena pusė atsisako šimtų tūkstančių eurų vertės turto? Ar ji tai daro laisva valia, ar dėl to, kad yra ekonomiškai silpnesnė, patiria psichologinį spaudimą arba tiesiog nežino savo teisių?
Pavyzdžiui, jei santuokoje užgyventas namas ir butas, o sutartyje numatoma, kad abu objektai atitenka vienam asmeniui be piniginės kompensacijos kitam, šalys privalo teismui pateikti labai svarius argumentus (pvz., kad kitas sutuoktinis gavo kitokio vertingo turto, akcijų ar piniginių lėšų anksčiau). Jei tokių įrodymų nėra, teismas konstatuos, kad pažeidžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, ir gražins sutartį taisyti.
Kokius namų darbus turite pasidaryti?
Rengdami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vadovaukitės šiais žingsniais:
Turto vertinimas: Prie sutarties pridėkite nekilnojamojo turto registro išrašus ir nurodykite realią turto rinkos vertę. Teismas turi matyti, kokios vertės turtą jūs dalijatės.
Kompensacijos pagrindimas: Jei turtas dalijamas nelygiomis dalimis, sutartyje aiškiai aprašykite, kodėl taip daroma. Galbūt vienas sutuoktinis pasilieka bendras skolas? O gal kitas gavo dovanų iš tėvų, kurios nebuvo įtrauktos į bendrą masę?
Skaidrumas dėl kreditorių: CK 3.126 straipsnis reikalauja nurodyti visus bendrus kreditorius. Jei turite paskolų, bankas turi būti informuotas apie tai, kaip keičiasi turto nuosavybė, nes tai veikia jo garantijas.
Teisinė konsultacija: Net jei skiriatės taikiai, rekomenduojama, kad sutartį peržiūrėtų advokatas, kuris įvertins, ar ji neprieštarauja kasacinio teismo suformuotoms sąžiningumo taisyklėms.
Pagrindinės rizikos: ko verta saugotis?
Didžiausia rizika – proceso vilkinimas arba prašymo atmetimas. Jei pateiksite teismui teisiškai ydingą sutartį, teismas nustatys terminą trūkumams šalinti arba išvis atsisakys nutraukti santuoką, kol sutartis nebus subalansuota.
Teisėjų kolegija akcentavo: „Sutarties sąlyga, kuria sutuoktinis atsisako teisės į teisingą turto padalijimą ateityje arba patvirtina, kad ateityje neturės jokių turtinių pretenzijų, negali būti naudojama siekiant pridengti akivaizdžiai nesąžiningą turto paskirstymą sutarties sudarymo metu.“
Taip pat rizikinga nuslėpti turtą. Jei po skyrybų paaiškės, kad vienas sutuoktinis nuslėpė bendras lėšas ar turtą užsienyje, sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, o turtas perleidžiamas dalinti iš naujo, kas sukels dar didesnes išlaidas ir teisinius ginčus.
Kaip tai pritaikyti jūsų situacijai?
Jei norite, kad jūsų skyrybų procesas bendru sutikimu praeitų sklandžiai, jūsų sutartis turi atrodyti kaip teisingas sandoris, o ne kaip vienos pusės kapituliacija. Teismas yra jūsų sąžiningumo filtras. Jei jūsų susitarimas yra pagrįstas realia turto verte ir logišku jo paskirstymu, teismas neturės pagrindo kištis. Tačiau jei bandote „nuskriausti“ buvusį partnerį tikintis, kad jis „pasirašė ir viskas“, ši LAT nutartis rodo, kad teismas tokio susitarimo tiesiog nepalaimins.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galime pasidalinti turtą ne per pusę, jei abu su tuo sutinkame?
Taip, sutuoktiniai gali nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai turi būti pagrįsta. Teismas privalo įsitikinti, kad toks susitarimas nėra padiktuotas vienos šalies silpnumo ar apgaulės. Jei nukrypimas yra didelis (pvz., 90/10 santykiu), sutartyje turi būti aiškiai nurodyta tokio sprendimo motyvacija ir tai, kad abi šalys supranta finansines pasekmes.
Ką daryti, jei teismas atsisako tvirtinti mūsų sutartį?
Jei teismas nustato trūkumus, jis paprastai suteikia terminą sutarčiai pakeisti. Jums reikės persiderėti dėl ginčijamų sąlygų (pvz., numatyti didesnę kompensaciją ar perskirstyti nekilnojamąjį turtą) ir pateikti teismui patikslintą sutarties variantą. Jei nesusitarsite iš naujo, procesas bendru sutikimu nutrūks ir teks skirtis ginčo tvarka.
Ar CK 3.53 straipsnis saugo tik vaikus, ar ir pačius sutuoktinius?
CK 3.53 straipsnio 4 dalis saugo abi puses. Nors vaikų interesai yra prioritetas, įstatymas aiškiai nurodo, kad teismas privalo saugoti ir „vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus“. Tai reiškia, kad valstybė per teismą įsikiša į jūsų privatų susitarimą tam, kad būtų užkirstas kelias akivaizdžiam neteisingumui.
Ar galime sutartyje nurodyti, kad ateityje jokių pretenzijų dėl turto nebus?
Tokia formuluotė yra įprasta, tačiau ji galioja tik tam turtui, kuris buvo nurodytas ir padalintas sutartyje. Jei vėliau paaiškėtų, kad dalis turto buvo nuslėpta arba sutartis sudaryta dėl esminės klaidos/apgaulės, tokie „pretenzijų neturėjimo“ sakiniai neapsaugos nuo naujo teisinio ginčo.
Ar teismas tikrina turto vertę, jei mes patys ją nurodome sutartyje?
Paprastai teismas pasitiki šalių nurodyta verte, tačiau jei nurodyta vertė akivaizdžiai prasilenkia su realybe (pvz., namas Vilniuje įvertintas 10 000 Eur), arba jei vienas sutuoktinis gauna turtą, o kitas – neadekvačiai mažą kompensaciją, teismas turi teisę paprašyti turto vertinimo ataskaitos arba papildomų paaiškinimų.
Kas yra „viešoji tvarka“, kuriai negali prieštarauti skyrybų sutartis?
Šeimos teisėje viešoji tvarka apima pamatinius principus: lygiateisiškumą, silpnesnės šalies gynimą, vaiko teisių užtikrinimą. Jei sutartis paverčia vieną sutuoktinį asmeniu be gyvenamojo ploto ir be lėšų pragyvenimui, nors bendro turto buvo daug, tai bus laikoma viešosios tvarkos (teisingumo principo) pažeidimu.